Pusė metro iki skylės | Blogas.Kelyje.Lt

Naujienos



Pusė metro iki skylės

2013-08-02 21:20:57, Knygos
slimmity-thumb

„Lukas sužino nepagydomai sergąs. Visa, kas buvo svarbu, praranda reikšmę, visos gyvenimo taisyklės akimirksniu subyra į šipulius. Ką gi veikti su staiga atsivėrusia laisve, kai laiko liko tiek nedaug?
Šokiruojanti jauno autoriaus knyga tarsi verčia nubusti ir kelia aštrius klausimus... Tai pasakojimas apie žmogų, staiga atsidūrųsį ribinėje situacijoje, apie vienatvę ir skausmingas gyvenimo prasmės paieškas.“

- Knygos viršelis

22

„Taip taip, tai gryna tiesa, juk kiekviena būtybė turi nepaprastą istoriją, vertą, kad ją išklausytum, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo tik kaip niekingas gatve klaidžiojantis šešėlis. Ir jums, mieli praeiviai, gali šitaip nutikti, tiesą sakant, tai gali jus užklupti netgi po kelių akimirkų, bet kada, tiesiog ateis permaina.“

30

„Tai žaidimas, kurį juodu žaidžia kasdien, ne mažiau nei kelerius metus. Ji vis siūlo savo paruošto maisto, nors ir puikiai žino, kad sūnus jo nevalgo,bet vis tiek neatlyžta ir kas kart vaidina besistebinti tokiu Luko užsispyrimu. Pokalbio frazės kartojasi diena iš dieno ir abidvi pusės apsimeta, kad neįžvelgia tendencijų.“

170

„Kur veda šis kelias, bėgantis prieš akis lyg nesibaigiantis bėgimo takelis? Na, jei viską supaprastinsim, tai, manau, galima teigti, jog tai kelias į mirtį. Aš neromantizuoju, nehiperbolizuoju. Tai nuoga tiesa, kurią ne tiek žinau, kiek jaučiu. Na, koks gi dar galėtų būti šios kelionės tikslas? Naktį, šlapiam asfaltui vingiuojant tarp medžių, susispietusių į giraites, neregint nė menkiausios švieselės, radijui traškant beprasmiu triukšmu, ant veidrodėlio kadaruojant aklai lėlei, į akis spiginant stulpelių su atšvaitais monotonijai, galima važiuot tik į mirtį.“

175

 

..lysiu liūdesiu ir liūdėsiu lietum, mylėsiu bei kentėsiu drauge su žmonėmis ir kiekvieną kartą mirsiu tik tam, kad vėl atgimčiau, o paskui vėl mirčiau ir vėl gimčiau, tęsiu tai, kol Saulė taps raudonąja milžine ir praris Žemę ir kokį sumuštinį, kol visata, nustojusi plėstis ir pradėjusi trauktis, sunaikins pati save... bet ir tada gyvensiu, sprogsiu su nauju didžiuoju sprogimu, kursiu naujas galaktikas ir žvaigždes, planetas ir kometas, juodąsias skyles ir neregėtų rūšių gyvybes, kurios vystysis, vešės, kurs civilizacijas, idant numarintų pažangos troškulį... ir aš ten būsiu, suskaidytas ir išsklaidytas, gyvenantis be teisės mirti, nedalantis laiko į praeitį, dabartį ir ateitį, o erdvės į esančią čia ir esančią ten, nežinantis, kas yra tikras vientisas kūnas ar juo labiau siela, tai mano duoklė pasauliui ir pasaulio dovana man, tai laikinumas, virstantis amžinumu, neišvengiamu ir neatšaukiamu...



Žymės: Knyga, Romanas, Pusė metro iki skylės, Simonas Štuopys, Vienišumas

Peržiūrų: 930

Autorius:Artūras
El. Paštas: arturas.malcevas@gmail.com


Untitled Document
  1. Būtų įdomu gaut ne tik anotaciją ir ištraukas, bet ir išgirst nuomonę iš skaičiusio žmogaus.

  2. Artūras says:

    Na tiesa pasakius, šįkart knyga atitiko manyje vyravusias nuotaikas. Galbūt vietomis buvo per daug tiesmukiška, tačiau apskritai paėmus, jei norisi knygos, su šiek tiek realaus "gyvenimo" įspūdžių, knyga kaip tik jums. Kadangi pastaruoju metu mano mintys sukasi tik apie du dalykus: meilę arba skausmą/nevisavertiškumą, knygą "suvartojau" gan greitai ir ganėtinai "skaniai". Žinoma pabaiga buvo kiek netikėta, tačiau gyvenime juk visko pasitaiko. Tiesa pasakius, netgi buvau išpeiktas, kam skaitau, nevilties pilnas knygas. Turbūt beieškodamas kaip pergyvent savo emocijas, ieškojau kažko, kas atspindėtų kitų išgyvenimus, patyrimus. Tad galiausiai siūlyčiau šią knygą tiems, kam vienišumas, depresija - nesvetima, o gal yra kasdienė palydovė. P.S Žinau, kad galbūt esu neteisus siūlydamas "dar labiau grūzinančią" knygą, tačiau, kartais visai ne pro šalį pamatyti, išgirsti kaip su panašiomis bėdomis susidoroja kiti.




  3. smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley smiley

    Koks Yra Valdo Adamkaus Vardas?